Techninė Informacija

Katilinės montavimo schema, kai elektrodinis joninis katilas jungiamas kaip papildomas šildymo įrenginys

1. Elektrodinis joninis katilas 2. Radiatorius 3. Jutiklis – termostatas 4. Uždaras išsiplėtimo indas 5. Filtras 8. Cirkuliacinis siurblys X. Rutulinis ventilis

Katilinės montavimo schema, kai elektrodinis joninis katilas jungiamas kaip pagrindinis šildymo įrenginys

1. Elektrodinis joninis katilas 2. Radiatorius 3. Jutiklis – termostatas 4. Uždaras išsiplėtimo indas 5. Filtras 8. Cirkuliacinis siurblys X. Rutulinis ventilis

1. Elektrodinis joninis katilas
2. Radiatorius
3. Jutiklis – termostatas
4. Uždaras išsiplėtimo indas
5. Filtras
8. Cirkuliacinis siurblys
X. Rutulinis ventilis

Katilas yra pagrindinis šildymo sistemos elementas, atiduodantis kuro degimo metu sukurtą šilumos energiją į bendrą šildymo sistemą. Šiandien šildymo katilų yra labai daug ir skirtingų pagal veikimo principą, naudojamą kurą, gabaritus. Kaip teisingai pasirinkti katilą? Pasirenkant katilą reikia žinoti pastato šilumos nuostolius ir šilumos poreikį karštam vandeniui ruošti, vėdinimui ( jei numatyta tokia sistema ).  Todėl katilo parinkimui reikalingi šildomo pastato brėžiniai su patalpų aprašymu. Katilo galingumą butina apskaičiuoti tik pradėjus projektuoti pastatą ir šildymo sistemą. Šildymo katilo galingumas parenkamas, atsižvelgiant į šildomų patalpų tūrį. Standartiškai skaičiuojama, kad  1 kW apšildo 10 kvadratinių metrų, kai patalpų aukštis 2,5 m. Tačiau pastatai skiriasi savo šiluminėmis varžomis, todėl galingumą verta patikėti suskaičiuoti specialistams.  Kompensuojant pastato šilumos nuostolius ir kitus šilumos poreikius,  priimta prideti  apie 20-30 % papildomo galingumo. Karšto vandens ruošimas naudoja apie 25 % galingumo, tačiau kai kuriais atvejais vandens šildymo metu atjungiamas patalpos šildymas, o tai beveik nepakeičia patalpų temperatūros.

Apibendrinti duomenys apie elektrinių katilų eksploatacinius ypatumus paimti iš  apskaitų, vestų objektuose, kuriuose buvo sumontuoti elektrodiniai katilai ir elektriniai teniniai katilai.

Elektrinių  katilų  energijos  sunaudojimo lyginamoji lentelė

Elektrodiniai   katilai
Bet kurie teniniai  katilai
 
3 kW ( 30 m² )
0,5 – 0,6 kW/h
3 kW  ( 30 m² )
1,5 – 1,8 kW/h
 5 kW  ( 50 m² )
0,9 – 1,2 kW/h
5 kW  ( 50 m² )
2,0 – 2,5 kW/h
 9 kW  ( 90 m² )
1 – 2 kW/h
9 kW  ( 90 m² )
3 – 4,2 kW/h
12 kW  ( 120 m² )
1,2 – 2,5 kW/h
12 kW  ( 120 m² )
3,5 – 4,6 kW/h
15 kW  ( 160 m² )
2,5 – 3,5 kW/h
15 kW  ( 160 m² )
4 – 5,5 kW/h
18 kW  ( 220 m² )
3 – 5 kW/h
18 kW  ( 220 m² )
5,5 – 6,5 kW/h
 36 kW (iki 450 m²)
9 – 11 kW/h
36 kW  ( 450 m² )
11 – 20 kW/h

 

Elektrodiniai  katilai
Teniniai  katilai
3 kW          užkaitimas per 30-40 sek.
Pradinis galingumas užkaitinimo metu = 1 kW
3 kW        užkaitimas per 5 -10 min.
Pradinis galingumas užkaitinimo metu = 3 kW
5 kW          užkaitimas per 30-40 sek.
Pradinis galingumas užkaitinimo metu = 2 kW
5 kW       užkaitimas per 5 -10 min.
Pradinis galingumas užkaitinimo metu = 5 kW
9 kW          užkaitimas per 30-40 sek.
Pradinis galingumas užkaitinimo metu = 3 kW
9 kW       užkaitimas per 5 -10 min.
Pradinis galingumas užkaitinimo metu = 7 kW
12 kW          užkaitimas per 30-40 sek.
Pradinis galingumas užkaitinimo metu = 4 kW
12 kW       užkaitimas per 5 -10 min.
Pradinis galingumas užkaitinimo metu = 8 kW
15 kW          užkaitimas per 30-40 sek.
Pradinis galingumas užkaitinimo metu = 5 kW
15 kW       užkaitimas per 5 -10 min.
Pradinis galingumas užkaitinimo metu = 9 kW
18 kW          užkaitimas per 30-40 sek.
Pradinis galingumas užkaitinimo metu = 6 kW
18 kW       užkaitimas per 5 -10 min. Pradinis galingumas užkaitinimo metu = 10 kW
36 kW        užkaitimas per 30-40 sek.
Pradinis galingumas užkaitinimo metu = 15 kW
36 kW     užkaitimas per 5 -10 min.
Pradinis galingumas užkaitinimo metu =25kW

Elektrodiniai katilai komplektuojami su autmatiniu valdymu, kuris vartotojui leidžia nustatyti ne tik radiatorių ar patalpos oro temperatūrą, bet ir automatiškai ją palaikyti, įjungiant arba išjungiant katilą.Sekančioje lentelėje matome, per kiek laiko ir kokiomis energijos sąnaudomis lyginami katilai pasiekia tą pačią 50 – 55ºC temperatūrą katilo statvamzdyje, t.y. vandens padavimo į sistemą temperatūrą.

Būtina itin tiksliai vykdyti pateiktus reikalavimus:

Įėjimo į katilą temperatūra (daviklis) turi būti 150 C – 200 C temperatūros ribose.
Katilo įjungimo laikas ne ilgesnis nei 30 sekundžių.

Koregavimo atlikimas:

Įjunkite katilą ir po 30 sekundžių, grįžtančio šilumos nešėjo temperatūrai pasiekus 150 – 200 C temperatūrą, ampermetru išmatuokite paleidimo (standartinę) srovę.  Paleidimo srovė būtinai turi atitikti parametrus nurodytus lentelėje.

Šilumos nešėjo kaitinimas elektrodiniame (jonins) katile vyksta elektros energijai tiesiogiai virstant šilumine energija. Elektros srovė vandens molekules katile suskaido į teigiamai ir neigiamai įkrautus jonus, kurie atitinkamai juda teigiamo ir neigiamo elektrodo link, išskirdami energiją, taigi vandens kaitinimas vyksta tiesiogiai, be tarpininko (pvz., teno).  Jonizacijos kamera, kurioje vyksta vandens kaitinimas, yra nedidelė, todėl vanduo staigiai įkaista. Įjungtas į elektros tinklą, katilas užkaista beveik  iškart – jau po nepilnos minutės vandens temperatūra išėjimo vamzdyje siekia 40 – 55º. Vandeniui kaistant mažėja jo specifinė varža. Elektros srovė, tekanti per elektrodus jonus, auga, atitinkamai didėja ir naudojamas galingumas. Katilas palaipsniui kaupia el. galingumą ir šilumos pavidalu perteikia jį vandeniui. Nominalus naudojamas katilo galingumas priklausys nuo vartotojo pasirinktos vandens temperatūros ir jo kiekio sistemoje.

Susijusi informacija

Įtampa dėl dujų tiekimo Ukrainoje keičia namų šildymo įpročius: ko verta pasimokyti?

Ukrainoje itin populiarios dujinio šildymo sistemos, kurios esant dujų tiekimo sutrikimams negalėtų atlikti savo funkcijos. “Tie, kurie iki šiol šildymui naudojo dujas, nesijaučia užtikrinti tiek dėl jų tiekimo, tiek dėl kainos, o tai verčia ieškoti alternatyvų,” – teigia prieš kelias dienas Ukrainoje viešėjęs UAB “Ergonas” direktorius E. Kurčinskas. Kieto kuro gauti Ukrainoje sudėtinga, be to, šis šildymo būdas reikalauja didesnių investicijų, daugiau priežiūros. Visa tai lėmė išaugusią elektrodinių katilų paklausą Ukrainos rinkoje. Pasak E. Kurčinsko, elektrodinius katilus pastaruoju laikotarpiu ukrainiečiai renkasi itin dažnai, pardavimai atskiruose regionuose išaugo net iki 15 kartų. “Elektrodinis katilas – puikus pasirinkimas ne tik pagrindinei, bet ir papildomai šildymo sistemai. Tiek čia, Lietuvoje, tiek ir susitikimo su partneriais Ukrainoje metu aptarėme naujas šildymo rinkos tendencijas. Norintys gyventi patogiai ir kokybiškai, neapsiriboja vieno tipo kuro šildymo sistema, apgalvoja atsarginius variantus.” E. Kurčinsko teigimu, elektrodinių katilų populiarumą kaimyninėje šalyje lėmė tai, kad jų įrengimas yra paprastas ir palyginti greitas, pati sistema nereikalauja daug vietos, o inovatyvi technologija užtikrina minimalų priežiūros poreikį ilgalaikėje perspektyvoje. “Lietuviai turėtų pasimokyti iš kitų klaidų,” – teigia jau daugiau nei dešimtmetį šildymo sistemų rinkoje dirbantis E. Kurčinskas. Taip, elektra kaip kuras šildymui, yra brangesnė už dujas, tačiau elektrodinių katilų technologija leidžia pasiekti aukštą energijos panaudojimo efektyvumo lygį. Be to, niekas nėra apsaugotas nuo sistemos gedimo, esame įpareigoti prižiūrėti šildymo sistemą, reguliariai ją sureguliuoti ir paruošti sezonui. Elektrodinis katilas gali būti puikia alternatyva esant tam tikriems nesklandumams, pavyzdžiui, dujų tiekimo sutrikimams ar kieto kuro trūkumui.

 Pastebima, kad elektrinis šildymas palaipsniui populiarėja ir Lietuvoje. Elektrodinius katilus dažnai renkasi naujų nuosavų namų savininkai – ne visus miestų rajonus ar sodų bendrijas, kuriose vienas po kito dygsta gyvenamieji namai, pasiekia dujotiekis. Geriausi elektrodiniai katilai yra tuo, kad nevaržo autonominės šildymo sistemos naudotojo: paprastas įrengimas nereikalauja daug investicijų ir yra įmanomas net ten, kur kiti šildymo sprendimai paprasčiausiai netinka. “Dujotiekio nėra, vietos katilinei projekte nenumatyta, dūmtraukio įrengimas gadintų vaizdą…”- vardija gyventojų problemas UAB “Ergonas” direktorius. Tokiais atvejais elektrodinis katilas ne tik geriausias, bet dažnai ir vienintelis pasirinkimas. Reikia atkreipti dėmesį, kad vartotojai visgi dažnai nežino, ko ieškoti, katilą įsivaizduoja esant didelį, užimantį daug vietos, reikalaujantį sudėtingų inžinerinių sprendimų. E. Kurčinsko nuomone, tai yra klaidingas stereotipas, susidaręs dėl informacijos trūkumo. Elektrodiniai katilai nedideli, lengvai įrengiami ir valdomi, saugūs, nereikalauja priežiūros. Elektrodiniai katilai itin dažnai pasirenkami viešosios paskirties ar komercinėse patalpose, kurios svarbu nuolat palaikyti reikalingą temperatūrą. Čia jie derinami su kitomis šildymo sistemomis: židiniais, saulės kolektoriais, skysto ar kieto kuro, dujų, biokuro šildymo sistemomis ir montuojami kaip alternatyvus šilumos šaltinis. Būtent kaip alternatyvi sistema elektrodiniai katilai išpopuliarėjo ir Ukrainoje: čia jie jungiami prie jau esančios dujinės šildymo sistemos, įrengimas nereikalauja daug kaštų, o kokybiškai sumontuotas katilas nereikalauja priežiūros ilgiau nei dešimtmetį. “Bendradarbiaudami su partneriais Ukrainoje, norime kaimyninės šalies patirtį įrengiant šildymo sistemas taikyti ir Lietuvoje. Situacija ten ir pas mus, žinoma, skiriasi, bet platus elektrodinių katilų pritaikymas leidžia išnaudoti jų privalumus visapusiškai,” – teigia UAB “Ergonas” direktorius, Lietuvos rinkai pristatantis modernius elektrodinius katilus. Elektrodinių katilų populiarumą Ukrainoje lėmė neužtikrintumas dėl ateities, tačiau ar Lietuvoje tikrai verta laukti tokių ekstremalių aplinkybių? Drastiškai išaugę šių katilų pardavimai ženkliai kilstelėjo ir kainas, ir įrengimo paslaugų įkainius. Planuoti šildymo sezoną iš anksto apsimoka, nes tai padeda ne tik apsidrausti nuo netikėtumų, bet ir sutaupyti.

Ukrainoje itin populiarios dujinio šildymo sistemos, kurios esant dujų tiekimo sutrikimams negalėtų atlikti savo funkcijos. “Tie, kurie iki šiol šildymui naudojo dujas, nesijaučia užtikrinti tiek dėl jų tiekimo, tiek dėl kainos, o tai verčia ieškoti alternatyvų,” – teigia prieš kelias dienas Ukrainoje viešėjęs UAB “Ergonas” direktorius E. Kurčinskas. Kieto kuro gauti Ukrainoje sudėtinga, be to, šis šildymo būdas reikalauja didesnių investicijų, daugiau priežiūros. Visa tai lėmė išaugusią elektrodinių katilų paklausą Ukrainos rinkoje. Pasak E. Kurčinsko, elektrodinius katilus pastaruoju laikotarpiu ukrainiečiai renkasi itin dažnai, pardavimai atskiruose regionuose išaugo net iki 15 kartų. “Elektrodinis katilas – puikus pasirinkimas ne tik pagrindinei, bet ir papildomai šildymo sistemai. Tiek čia, Lietuvoje, tiek ir susitikimo su partneriais Ukrainoje metu aptarėme naujas šildymo rinkos tendencijas. Norintys gyventi patogiai ir kokybiškai, neapsiriboja vieno tipo kuro šildymo sistema, apgalvoja atsarginius variantus.”

E. Kurčinsko teigimu, elektrodinių katilų populiarumą kaimyninėje šalyje lėmė tai, kad jų įrengimas yra paprastas ir palyginti greitas, pati sistema nereikalauja daug vietos, o inovatyvi technologija užtikrina minimalų priežiūros poreikį ilgalaikėje perspektyvoje. “Lietuviai turėtų pasimokyti iš kitų klaidų,” – teigia jau daugiau nei dešimtmetį šildymo sistemų rinkoje dirbantis E. Kurčinskas. Taip, elektra kaip kuras šildymui, yra brangesnė už dujas, tačiau elektrodinių katilų technologija leidžia pasiekti aukštą energijos panaudojimo efektyvumo lygį. Be to, niekas nėra apsaugotas nuo sistemos gedimo, esame įpareigoti prižiūrėti šildymo sistemą, reguliariai ją sureguliuoti ir paruošti sezonui. Elektrodinis katilas gali būti puikia alternatyva esant tam tikriems nesklandumams, pavyzdžiui, dujų tiekimo sutrikimams ar kieto kuro trūkumui.

Pastebima, kad elektrinis šildymas palaipsniui populiarėja ir Lietuvoje. Elektrodinius katilus dažnai renkasi naujų nuosavų namų savininkai – ne visus miestų rajonus ar sodų bendrijas, kuriose vienas po kito dygsta gyvenamieji namai, pasiekia dujotiekis. Geriausi elektrodiniai katilai yra tuo, kad nevaržo autonominės šildymo sistemos naudotojo: paprastas įrengimas nereikalauja daug investicijų ir yra įmanomas net ten, kur kiti šildymo sprendimai paprasčiausiai netinka. “Dujotiekio nėra, vietos katilinei projekte nenumatyta, dūmtraukio įrengimas gadintų vaizdą…”- vardija gyventojų problemas UAB “Ergonas” direktorius. Tokiais atvejais elektrodinis katilas ne tik geriausias, bet dažnai ir vienintelis pasirinkimas. Reikia atkreipti dėmesį, kad vartotojai visgi dažnai nežino, ko ieškoti, katilą įsivaizduoja esant didelį, užimantį daug vietos, reikalaujantį sudėtingų inžinerinių sprendimų. E. Kurčinsko nuomone, tai yra klaidingas stereotipas, susidaręs dėl informacijos trūkumo. Elektrodiniai katilai nedideli, lengvai įrengiami ir valdomi, saugūs, nereikalauja priežiūros.

Elektrodiniai katilai itin dažnai pasirenkami viešosios paskirties ar komercinėse patalpose, kurios svarbu nuolat palaikyti reikalingą temperatūrą. Čia jie derinami su kitomis šildymo sistemomis: židiniais, saulės kolektoriais, skysto ar kieto kuro, dujų, biokuro šildymo sistemomis ir montuojami kaip alternatyvus šilumos šaltinis. Būtent kaip alternatyvi sistema elektrodiniai katilai išpopuliarėjo ir Ukrainoje: čia jie jungiami prie jau esančios dujinės šildymo sistemos, įrengimas nereikalauja daug kaštų, o kokybiškai sumontuotas katilas nereikalauja priežiūros ilgiau nei dešimtmetį. “Bendradarbiaudami su partneriais Ukrainoje, norime kaimyninės šalies patirtį įrengiant šildymo sistemas taikyti ir Lietuvoje. Situacija ten ir pas mus, žinoma, skiriasi, bet platus elektrodinių katilų pritaikymas leidžia išnaudoti jų privalumus visapusiškai,” – teigia UAB “Ergonas” direktorius, Lietuvos rinkai pristatantis modernius elektrodinius katilus.

Elektrodinių katilų populiarumą Ukrainoje lėmė neužtikrintumas dėl ateities, tačiau ar Lietuvoje tikrai verta laukti tokių ekstremalių aplinkybių? Drastiškai išaugę šių katilų pardavimai ženkliai kilstelėjo ir kainas, ir įrengimo paslaugų įkainius. Planuoti šildymo sezoną iš anksto apsimoka, nes tai padeda ne tik apsidrausti nuo netikėtumų, bet ir sutaupyti.

Elektros įvado galia – ką tai reiškia?

Dabar kiekviename namų ūkyje yra daug buitinių elektros prietaisų, kuriems dirbti nepakanka seno elektros įvado galios, o gyventojai neretai nepagalvoję apie pavojų dar neleistinai padidina kištukinių lizdų skaičių. Perkraunami laidai, sujungimai. Dažnai perkraunamo tinklo būklė prastėja daug greičiau nei neperkrauto. Visa tai irgi gali tapti gaisro priežastimi.

Kad nebūtų viršijamos elektros tinklo apkrovos, kiekvieno namo ar buto elektros įvade sumontuojami saugikliai arba automatiniai jungikliai. Jeigu vartotojas nepageidauja didesnės galios, Lietuvoje dažniausiai įrengiami 10 A trifaziai automatiniai jungikliai (jie leidžia iki 4–5 kW apkrovą) arba 16 A vienfaziai automatiniai jungikliai ar saugikliai, leidžiantys 3 kW galios apkrovą. Jeigu įrengtas vienfazis 25 A saugiklis, jo leistinoji apkrova – iki 5 kW. Pagal susitarimą su tinklo operatoriumi, sutartyse gali būti numatytos ir kitos galios, atitinkamai ir kitokio jautrumo apsaugos aparatai.

Ką tie skaičiai reiškia?

Paskaičiuokime: pavyzdžiui, namuose yra keli šviestuvai – 1 kW, elektrinė viryklė, orkaitė, mikrobangų krosnelė – 8 kW, du televizoriai – 0,4 kW, skalbyklė – 2 kW, indaplovė – 2 kW, elektrinis virdulys – 2 kW, kompiuteris, muzikinis centras, sulčiaspaudė ir t. t. Visos įrangos bendra galia gali siekti 20–40 kW, o kai kuriais atvejais – dar ir daugiau. Laimė, kad vienu metu visi prietaisai labai retai kada būna įjungiami ir naudojama galia paprastai būna 60–70 proc. mažesnė. Tačiau jeigu nutinka taip, kad vienu metu įjungiama kone visa buitinė technika, automatiniai jungikliai ar saugikliai atjungia elektros grandinę.

SVARBU

Prieš jungiant galingesnius elektros prietaisus (skalbykles, šildytuvus, elektrines virykles, orkaites) į seną elektros instaliacijos tinklą, reikia patikrinti leistinas laidų apkrovas ir prireikus padidinti jų skerspjūvius. Jeigu laidų apkrova viršijama, tokie buities prietaisai turi būti jungiami į tinklą atskira linija arba gali tekti didinti tinklo maitinimo sistemos galią.

Tačiau galią galima didinti ne savavališkai įrengiant ,,didesnius automatinius jungiklius ar saugiklius“, bet tik gavus elektros energijos tiekėjo rašytinius leidimus.

Elektros galios didinimas prilygsta naujiems klientams

Kreipiamės į AB „Lesto“, norėdami išsiaiškinti, kokius veiksmus reikia atlikti norint pasididinti leistinąją naudoti elektros galią.

Įmonės atstovas ryšiams su visuomene Martynas Burba atsakė, „jog esamiems „Lesto“ klientams leistinosios naudoti galios didinimo procedūra iš esmės tokia pat, kaip ir  leistinosios naudoti galios suteikimas naujam klientui, tačiau dabar esamas privatus buitinis klientas šią paslaugą gali užsisakyti paprasčiau – paskambinęs į klientų aptarnavimo skyrių telefonu.

Kiekvienu atveju, priklausomai nuo prijungimo vietos, reikalingų atlikti darbų apimtis, leistinosios galios didinimo procesas ir vartotojo mokama įmoka už galios didinimą skirsis. Prijungimo prie elektros tinklų įkainius  nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, įkainiai yra nurodyti jos interneto puslapyje. Pavyzdžiui, buitiniams vartotojams 1 kW elektros įrenginių leistinosios naudoti galios įrengimas ar padidinimas kainuoja nuo 8.2 EUR (be PVM), 1 m nutiesto elektros tinklo – nuo 5.40 EUR  (be PVM).

Detalius visų paslaugų suteikimo procesus, įkainius, dokumentus ir kitą informaciją galima rasti AB „Lesto“ internetinėje svetainėje, skyriuje „Privatiems klientams-Naujiems klientams“.

Klientai, norintys pasididinti esamą leistinąją naudoti galią, paraišką bei reikiamus dokumentus gali pateikti ir internetu savitarnos svetainėje arba kreiptis į bendrovės klientų aptarnavimo centrą, o esami privatūs klientai gali paskambinti klientų aptarnavimo telefonu ir jų paraiška, leistinosios naudoti galios didinimui bus užregistruota. Kai klientas kreipiasi internetu, savitarnos svetainėje arba į klientų aptarnavimo centre  jis turi  užpildyti Elektros energijos vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklų paraišką ir pateikti šiuos dokumentus:

  • nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įrodančius dokumentus;
  • asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus;

  • jei leistinoji galia didinama privačiame gyvenamajame name – sklypo ribų planą su koordinatėmis.

AB „Lesto“ darbuotojai parengs prijungimo sąlygas leistinosios naudoti galios padidinimui.Jose bus nurodyti konkretūs veiksmai ir sąlygos, kurias klientas turės įvykdyti, taip pat nurodyta, kokius darbus reikia atlikti, siekiant padidinti leistinąją naudoti galią.

Konkretūs darbai žinomi tik tuomet, kai yra parengiamos prijungimo sąlygos. Nuo leistinosios naudoti galios ir  darbų apimties priklauso galutinė galios didinimo kaina, kuri yra nurodyta prijungimo paslaugos sutartyje. Įprastai prijungimo sąlygos parengiamos per 8 darbo dienas nuo paraiškos patvirtinimo, šiuo metu prijungimo sąlygos išduodamos nemokamai.

Klientai įvykdę prijungimo sąlygose numatytus reikalavimus, AB „Lesto“ turi pateikti Valstybinės energetikos inspekcijos išduodamą elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą – pažymą, kuri patvirtina, jog vartotojo vidaus elektros tinklas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Apsispręskime, ko reikia

Prieš pasikviesdami specialistą, atlikime namų darbus: nuspręskime, kokius prietaisus, kuriuose kambariuose statysime, kokiose vietose, ar turėsime skalbyklę, orkaitę, mikrobangų krosnelę, kur stovės televizorius, kompiuteris. Kuo daugiau informacijos iš mūsų gaus specialistas, tuo efektyvesnis bus jo darbas. Prieš dialogą su specialistu galvokime ne tik apie tai, ką dabar turime, bet apie tuos imtuvus ar įrenginius, kuriuos dar tik planuojame įsigyti. Planuokime perspektyvą.

Nauja elektros instaliacija dabar jau turi ne tik tiekti elektros energiją mūsų imtuvams – televizoriams, skalbyklėms ar šildytuvams, – bet ir padėti taupyti elektros energiją, prisidėti prie aplinkosaugos gerinimo net ir didindama komfortą ir darydama mūsų gyvenimą malonesnį, o aplinką – jaukesnę. Tam naudojama daugybė instaliacijos įtaisų ir įrenginių, kuriuos įrengti kainuoja, tačiau jie greitai atsiperka.

Elektrą taupantys įrenginiai

Gana dažnai situacija, kai remontuojant butą ar namą pinigų elektros instaliacijos atnaujinimui nebelieka. Tokiu atveju elektros ūkio modernizavimą galima įvykdyti keliais etapais: pirmiausia atliekami būtini darbai, kurie susiję su remonto darbais, vėliau – visi kiti.

Nors pinigų elektros instaliacijai paprastai trūksta, bet verta rinktis prietaisus, kurie ateityje taupys. Koridoriuose verta sumontuoti judesio daviklius, pagalvokime apie šviesos reguliatorių (dimerių), tinklo įtampos atjungiklių įrengimą miegamuosiuose ar svetainėse. Ekonomiškai suplanuokime teritorijos apšvietimą. Brangesniems valdikliams įsigyti išleisti pinigai greitai atsipirks.

Pagrindiniai darbai

Pagrindiniai elektros instaliacijos modernizavimo darbai:

  • Atnaujinti vonios elektros instaliaciją, įrengiant RCD įrenginius su I∆n= 30 mA jautrumu. RCD įrenginiai atjungs pažeistas grandines daug greičiau nei automatiniai jungikliai ar saugikliai. Paprastai atjungimo laikas neviršija 40 ms prie 5 I∆n. Net nutrūkus apsauginiam laidininkui, RCD apsauga bus efektyvi ir apsaugos žmogų nuo tiesioginio prisilietimo.

  • Planuojant įsigyti elektrinę orkaitę, viryklę, skalbyklę ar džiovintuvą, patikrinti leistinas laidų apkrovas ir prireikus padidinti jų skerspjūvius (gali prireikti pakeisti ir tinklo maitinimo sistemą).

  • Vonioje patikrinti arba iš naujo atlikti papildomą potencialų suvienodinimą. Papildomam potencialų suvienodinimui turi būti naudojamas ne plonesnis kaip 4 kv. mm varinis laidas. Potencialų suvienodinimas gali būti atliekamas prijungiant objektus prie patalpos ar pastato skirstomojo skydelio PE šynos, jeigu ji pati prijungta prie įžeminimo įrenginio ne plonesniu kaip 4 kv. mm variniu laidu. Jei taip nėra, reikia nutiesti laidą iki pagrindinės potencialų suvienodinimo šynos, suvienodinimo šynos ar įžemintuvo, tačiau jo skerspjūvis taip pat turi atitikti įžeminimo laidininko skerspjūvį.

  • Laidus geriau kloti sienų ar grindų kanaluose nei naudoti potinkinį instaliacijos būdą.

  • Pagrindinį skirstomąjį maitinimo skydelį įrengti kuo arčiau didžiausios apkrovos (pavyzdžiui, prieangyje, arčiau virtuvės). Maitinimo skydelis turi būti gerai matomas, prieinamas, švarus.

  • Jei renovuojamas senas maitinimo skydelis su plombuotu elektros skaitikliu ir saugikliais, jo keitimą ir pertvarkymą reikia derinti su tinklo operatoriumi.

  • Iš maitinimo skydelio numatyti pakankamą kiekį linijų, įrengiant jose apkrovas atitinkančius kištukinius lizdus ir prijungiant leistinos galios imtuvus. Numatyti rezervines grandines ir rezervinius apsaugos įtaisus – automatinius jungiklius ar saugiklius.

  • Didinant galias, elektros instaliacijos renovacijos darbai turi būti suderinti su elektros tinklo operatoriumi.

Renovuojant elektros instaliaciją senuose pastatuose nekeičiant maitinimo tinklo, galbūt reikėtų prisiminti apie įtampos padidėjimo pavojų dėl PEN laido nutrūkimo. Tam šiuo metu įvairūs gamintojai siūlo daugybę apsaugos priemonių, kuriomis prireikus galima ir pasinaudoti.

Atliekant pastatų renovaciją, gali prireikti esamą laido ar kabelio atkarpą apsaugoti nuo mechaninių sužalojimų pavojaus. Tam gali praversti specialūs surenkami vamzdžiai.

UAB VILTESA medžiaga

Šildymo sistemos pagrindinio elemento – katilinės įrengimo kaina  priklauso nuo daugelio faktorių. Skirtingų kuro rūšių katilai ir bendros sistemos reikalauja skirtingų montavimo mazgų. Montavimo kaina svyruoja labai smarkiai – nuo 180 € iki 1700 €. Labai svarbu įvertinti visų papildomų, tačiau labai svarbių elementų katilinėje kainą; vandens įvadas, nuotekos, elektros instaliacija, tvirtinimo elementai, medžiagos priešgaisrinei apsaugai.

Pagrindinio montavimo mazgo kaina priklauso nuo montavimo jungčių skaičiaus, pasirinkto vamzdyno tipo ( plieninis, varinis, juodo metalo, PVC, ir t.t ), uždaromosios armatūros, vožtuvų ir pavarų tipo bei kiekio ( trieigiai, ketureigiai, mechaniniai, automatiniai ir t.t.), cirkuliacinių siurblių skaičiaus ir energinės klasės, temperatūros jutiklių skaičiaus, automatinio valdymo funkcijų kiekio. Apibendrinant katilinės įrengimo medžiagų kaina labai priklauso nuo pasirinkto katilinės aprišimo mazgo – nuo 300 € iki 5 000 €.

Įrengiant katilinę nerekomenduojama taupyti renkantis mažiau kokybiškas, nežinomų ar skirtingų gamintojų šildymo sistemos komplektuojančias medžiagas. Kokybiškas katilinės įrengimas garantuoja patogų, efektyvų ir ilgaamžį visos šildymo sistemos darbą. Dažnai katilinė yra ta vieta kur stengiamasi kuo labiau sutaupyti supaprastinant sistemą pasirinkant pigiausias medžiagas ir mažiausius įkainius siūlančius montuotojus. Dažniausiai tokie bandymai sutaupyti lemia papildomas išlaidas ilgalaikės eksplotacijos metu, nevisai efektyvų pačio katilo ar sistemos veikimą, didesnes nei planuota išlaidas šildymui.

Katilo,  katilinės medžiagų ir įrengimo kainos

Kieto kuro  katilinė:

  • Malkinė  1800 € – 7500 €

  •  Universali ( malkos, anglis, briketai  )  2400 € – 9000 €

  • Granulinė   2300 € – 9000 €

 

Geoterminė katilinė:

  •  Gruntinis šilumos siurblys 7000 €  – 10 000 €

  • ORAS – VANDUO šilumos siurblys 3500 €  – 8000 €

  • ORAS – ORAS šilumos siurbliai 900 € – 7000 €

 

Dujinė katilinė 1000 €  – 8 000 €

Elektrodinė joninė katilinė 900 €  – 2000 €