Techninė informacija
Katilinės montavimo schema, kai elektrodinis joninis katilas jungiamas kaip papildomas šildymo įrenginys
Katilinės montavimo schema, kai elektrodinis joninis katilas jungiamas kaip papildomas šildymo įrenginys su radiatoriais
Katilinės montavimo schema, kai elektrodinis joninis katilas jungiamas kaip papildomas šildymo įrenginys su grindiniu šildymu
Katilinės montavimo schema, kai elektrodinis joninis katilas jungiamas kaip papildomas šildymo įrenginys su radiatoriais ir grindiniu šildymu
- 1. Elektrodinis joninis katilas
- 2. Radiatorius
- 3. Jutiklis – termostatas
- 4. Uždaras išsiplėtimo indas
- 5. Filtras
- 8. Cirkuliacinis siurblys
- 9. Grindinis šildymas
- X. Rutulinis ventilis
Katilo automatikos prijungimas
Katilas yra pagrindinis šildymo sistemos elementas, atiduodantis kuro degimo metu sukurtą šilumos energiją į bendrą šildymo sistemą. Šiandien šildymo katilų yra labai daug ir skirtingų pagal veikimo principą, naudojamą kurą, gabaritus. Kaip teisingai pasirinkti katilą? Pasirenkant katilą reikia žinoti pastato šilumos nuostolius ir šilumos poreikį karštam vandeniui ruošti, vėdinimui ( jei numatyta tokia sistema ). Todėl katilo parinkimui reikalingi šildomo pastato brėžiniai su patalpų aprašymu. Katilo galingumą butina apskaičiuoti tik pradėjus projektuoti pastatą ir šildymo sistemą. Šildymo katilo galingumas parenkamas, atsižvelgiant į šildomų patalpų tūrį. Standartiškai skaičiuojama, kad 1 kW apšildo 10 kvadratinių metrų, kai patalpų aukštis 2,5 m. Tačiau pastatai skiriasi savo šiluminėmis varžomis, todėl galingumą verta patikėti suskaičiuoti specialistams. Kompensuojant pastato šilumos nuostolius ir kitus šilumos poreikius, priimta prideti apie 20-30 % papildomo galingumo. Karšto vandens ruošimas naudoja apie 25 % galingumo, tačiau kai kuriais atvejais vandens šildymo metu atjungiamas patalpos šildymas, o tai beveik nepakeičia patalpų temperatūros.
Apibendrinti duomenys apie elektrinių katilų eksploatacinius ypatumus paimti iš apskaitų, vestų objektuose, kuriuose buvo sumontuoti elektrodiniai katilai ir elektriniai teniniai katilai.
Elektrinių katilų energijos sunaudojimo lyginamoji lentelė
Būtina itin tiksliai vykdyti pateiktus reikalavimus:
Įėjimo į katilą temperatūra (daviklis) turi būti 150 C – 200 C temperatūros ribose.
Katilo įjungimo laikas ne ilgesnis nei 30 sekundžių.
Koregavimo atlikimas:
Įjunkite katilą ir po 30 sekundžių, grįžtančio šilumos nešėjo temperatūrai pasiekus 150 – 200 C temperatūrą, ampermetru išmatuokite paleidimo (standartinę) srovę. Paleidimo srovė būtinai turi atitikti parametrus nurodytus lentelėje.
Šilumos nešėjo kaitinimas elektrodiniame (joninis) katile vyksta elektros energijai tiesiogiai virstant šilumine energija. Elektros srovė vandens molekules katile suskaido į teigiamai ir neigiamai įkrautus jonus, kurie atitinkamai juda teigiamo ir neigiamo elektrodo link, išskirdami energiją, taigi vandens kaitinimas vyksta tiesiogiai, be tarpininko (pvz., teno). Jonizacijos kamera, kurioje vyksta vandens kaitinimas, yra nedidelė, todėl vanduo staigiai įkaista. Įjungtas į elektros tinklą, katilas užkaista beveik iškart – jau po nepilnos minutės vandens temperatūra išėjimo vamzdyje siekia 40 – 55º. Vandeniui kaistant mažėja jo specifinė varža. Elektros srovė, tekanti per elektrodus jonus, auga, atitinkamai didėja ir naudojamas galingumas. Katilas palaipsniui kaupia el. galingumą ir šilumos pavidalu perteikia jį vandeniui. Nominalus naudojamas katilo galingumas priklausys nuo vartotojo pasirinktos vandens temperatūros ir jo kiekio sistemoje.
Turite daugiau klausimų? Parašykite mums ir mūsų konsultantas su Jūmis susisieks tą pačia dieną!
+370 656 66757
© 2023 Visos teisės saugomos.