Techninė informacija
Katilinės montavimo schema, kai elektrodinis joninis katilas jungiamas kaip papildomas šildymo įrenginys
Katilinės montavimo schema,kai elektrodinis joninis katilas jungiamas ,kaip pagrindinis šildymo įrenginys su radiatoriais
Katilinės montavimo schema,kai elektrodinis joninis katilas jungiamas ,kaip pagrindinis šildymo įrenginys su grindiniu šildymu
Katilinės montavimo schema,kai elektrodinis joninis katilas jungiamas ,kaip pagrindinis šildymo įrenginys kartu su radiatoriais ir grindiniu šildymu
1. Elektrodinis joninis katilas
2. Radiatorius
3. Jutiklis – termostatas
4. Uždaras išsiplėtimo indas
5. Filtras
8. Cirkuliacinis siurblys
9. Grindinis šildymas
X. Rutulinis ventilis
Katilo automatikos prijungimas
Katilas yra pagrindinis šildymo sistemos elementas, atiduodantis kuro degimo metu sukurtą šilumos energiją į bendrą šildymo sistemą. Šiandien šildymo katilų yra labai daug ir skirtingų pagal veikimo principą, naudojamą kurą, gabaritus. Kaip teisingai pasirinkti katilą? Pasirenkant katilą reikia žinoti pastato šilumos nuostolius ir šilumos poreikį karštam vandeniui ruošti, vėdinimui ( jei numatyta tokia sistema ). Todėl katilo parinkimui reikalingi šildomo pastato brėžiniai su patalpų aprašymu. Katilo galingumą butina apskaičiuoti tik pradėjus projektuoti pastatą ir šildymo sistemą. Šildymo katilo galingumas parenkamas, atsižvelgiant į šildomų patalpų tūrį. Standartiškai skaičiuojama, kad 1 kW apšildo 10 kvadratinių metrų, kai patalpų aukštis 2,5 m. Tačiau pastatai skiriasi savo šiluminėmis varžomis, todėl galingumą verta patikėti suskaičiuoti specialistams. Kompensuojant pastato šilumos nuostolius ir kitus šilumos poreikius, priimta prideti apie 20-30 % papildomo galingumo. Karšto vandens ruošimas naudoja apie 25 % galingumo, tačiau kai kuriais atvejais vandens šildymo metu atjungiamas patalpos šildymas, o tai beveik nepakeičia patalpų temperatūros.
Apibendrinti duomenys apie elektrinių katilų eksploatacinius ypatumus paimti iš apskaitų, vestų objektuose, kuriuose buvo sumontuoti elektrodiniai katilai ir elektriniai teniniai katilai.
Elektrinių katilų energijos sunaudojimo lyginamoji lentelė
Elektrodiniai katilai | Bet kurie teniniai katilai |
3 kW ( 30 m² ) | 0,5 – 0,6 kW/h | 3 kW ( 30 m² ) | 1,5 – 1,8 kW/h |
5 kW ( 50 m² ) | 0,9 – 1,2 kW/h | 5 kW ( 50 m² ) | 2,0 – 2,5 kW/h |
9 kW ( 90 m² ) | 1 – 2 kW/h | 9 kW ( 90 m² ) | 3 – 4,2 kW/h |
12 kW ( 120 m² ) | 1,2 – 2,5 kW/h | 12 kW ( 120 m² ) | 3,5 – 4,6 kW/h |
15 kW ( 160 m² ) | 2,5 – 3,5 kW/h | 15 kW ( 160 m² ) | 4 – 5,5 kW/h |
18 kW ( 220 m² ) | 3 – 5 kW/h | 18 kW ( 220 m² ) | 5,5 – 6,5 kW/h |
36 kW (iki 450 m²) | 9 – 11 kW/h | 36 kW ( 450 m² ) | 11 – 20 kW/h |
Elektrodiniai katilai | Teniniai katilai |
3 kW užkaitimas per 30-40 sek. | 3 kW užkaitimas per 5 -10 min. |
5 kW užkaitimas per 30-40 sek. | 5 kW užkaitimas per 5 -10 min. |
9 kW užkaitimas per 30-40 sek. | 9 kW užkaitimas per 5 -10 min. |
12 kW užkaitimas per 30-40 sek. | 12 kW užkaitimas per 5 -10 min. |
15 kW užkaitimas per 30-40 sek. | 15 kW užkaitimas per 5 -10 min. |
18 kW užkaitimas per 30-40 sek. | 18 kW užkaitimas per 5 -10 min. Pradinis galingumas užkaitinimo metu = 10 kW |
36 kW užkaitimas per 30-40 sek. | 36 kW užkaitimas per 5 -10 min. |
Elektrodiniai katilai komplektuojami su autmatiniu valdymu, kuris vartotojui leidžia nustatyti ne tik radiatorių ar patalpos oro temperatūrą, bet ir automatiškai ją palaikyti, įjungiant arba išjungiant katilą.Sekančioje lentelėje matome, per kiek laiko ir kokiomis energijos sąnaudomis lyginami katilai pasiekia tą pačią 50 – 55ºC temperatūrą katilo statvamzdyje, t.y. vandens padavimo į sistemą temperatūrą.
Būtina itin tiksliai vykdyti pateiktus reikalavimus:
Įėjimo į katilą temperatūra (daviklis) turi būti 150 C – 200 C temperatūros ribose.
Katilo įjungimo laikas ne ilgesnis nei 30 sekundžių.
Koregavimo atlikimas:
Įjunkite katilą ir po 30 sekundžių, grįžtančio šilumos nešėjo temperatūrai pasiekus 150 – 200 C temperatūrą, ampermetru išmatuokite paleidimo (standartinę) srovę. Paleidimo srovė būtinai turi atitikti parametrus nurodytus lentelėje.
Šilumos nešėjo kaitinimas elektrodiniame (joninis) katile vyksta elektros energijai tiesiogiai virstant šilumine energija. Elektros srovė vandens molekules katile suskaido į teigiamai ir neigiamai įkrautus jonus, kurie atitinkamai juda teigiamo ir neigiamo elektrodo link, išskirdami energiją, taigi vandens kaitinimas vyksta tiesiogiai, be tarpininko (pvz., teno). Jonizacijos kamera, kurioje vyksta vandens kaitinimas, yra nedidelė, todėl vanduo staigiai įkaista. Įjungtas į elektros tinklą, katilas užkaista beveik iškart – jau po nepilnos minutės vandens temperatūra išėjimo vamzdyje siekia 40 – 55º. Vandeniui kaistant mažėja jo specifinė varža. Elektros srovė, tekanti per elektrodus jonus, auga, atitinkamai didėja ir naudojamas galingumas. Katilas palaipsniui kaupia el. galingumą ir šilumos pavidalu perteikia jį vandeniui. Nominalus naudojamas katilo galingumas priklausys nuo vartotojo pasirinktos vandens temperatūros ir jo kiekio sistemoje.
Susijusi informacija
Įtampa dėl dujų tiekimo Ukrainoje keičia namų šildymo įpročius: ko verta pasimokyti?
Ukrainoje itin populiarios dujinio šildymo sistemos, kurios esant dujų tiekimo sutrikimams negalėtų atlikti savo funkcijos. “Tie, kurie iki šiol šildymui naudojo dujas, nesijaučia užtikrinti tiek dėl jų tiekimo, tiek dėl kainos, o tai verčia ieškoti alternatyvų,” – teigia prieš kelias dienas Ukrainoje viešėjęs UAB “Ergonas” direktorius E. Kurčinskas. Kieto kuro gauti Ukrainoje sudėtinga, be to, šis šildymo būdas reikalauja didesnių investicijų, daugiau priežiūros. Visa tai lėmė išaugusią elektrodinių katilų paklausą Ukrainos rinkoje. Pasak E. Kurčinsko, elektrodinius katilus pastaruoju laikotarpiu ukrainiečiai renkasi itin dažnai, pardavimai atskiruose regionuose išaugo net iki 15 kartų. “Elektrodinis katilas – puikus pasirinkimas ne tik pagrindinei, bet ir papildomai šildymo sistemai. Tiek čia, Lietuvoje, tiek ir susitikimo su partneriais Ukrainoje metu aptarėme naujas šildymo rinkos tendencijas. Norintys gyventi patogiai ir kokybiškai, neapsiriboja vieno tipo kuro šildymo sistema, apgalvoja atsarginius variantus.” E. Kurčinsko teigimu, elektrodinių katilų populiarumą kaimyninėje šalyje lėmė tai, kad jų įrengimas yra paprastas ir palyginti greitas, pati sistema nereikalauja daug vietos, o inovatyvi technologija užtikrina minimalų priežiūros poreikį ilgalaikėje perspektyvoje. “Lietuviai turėtų pasimokyti iš kitų klaidų,” – teigia jau daugiau nei dešimtmetį šildymo sistemų rinkoje dirbantis E. Kurčinskas. Taip, elektra kaip kuras šildymui, yra brangesnė už dujas, tačiau elektrodinių katilų technologija leidžia pasiekti aukštą energijos panaudojimo efektyvumo lygį. Be to, niekas nėra apsaugotas nuo sistemos gedimo, esame įpareigoti prižiūrėti šildymo sistemą, reguliariai ją sureguliuoti ir paruošti sezonui. Elektrodinis katilas gali būti puikia alternatyva esant tam tikriems nesklandumams, pavyzdžiui, dujų tiekimo sutrikimams ar kieto kuro trūkumui.
Pastebima, kad elektrinis šildymas palaipsniui populiarėja ir Lietuvoje. Elektrodinius katilus dažnai renkasi naujų nuosavų namų savininkai – ne visus miestų rajonus ar sodų bendrijas, kuriose vienas po kito dygsta gyvenamieji namai, pasiekia dujotiekis. Geriausi elektrodiniai katilai yra tuo, kad nevaržo autonominės šildymo sistemos naudotojo: paprastas įrengimas nereikalauja daug investicijų ir yra įmanomas net ten, kur kiti šildymo sprendimai paprasčiausiai netinka. “Dujotiekio nėra, vietos katilinei projekte nenumatyta, dūmtraukio įrengimas gadintų vaizdą…”- vardija gyventojų problemas UAB “Ergonas” direktorius. Tokiais atvejais elektrodinis katilas ne tik geriausias, bet dažnai ir vienintelis pasirinkimas. Reikia atkreipti dėmesį, kad vartotojai visgi dažnai nežino, ko ieškoti, katilą įsivaizduoja esant didelį, užimantį daug vietos, reikalaujantį sudėtingų inžinerinių sprendimų. E. Kurčinsko nuomone, tai yra klaidingas stereotipas, susidaręs dėl informacijos trūkumo. Elektrodiniai katilai nedideli, lengvai įrengiami ir valdomi, saugūs, nereikalauja priežiūros. Elektrodiniai katilai itin dažnai pasirenkami viešosios paskirties ar komercinėse patalpose, kurios svarbu nuolat palaikyti reikalingą temperatūrą. Čia jie derinami su kitomis šildymo sistemomis: židiniais, saulės kolektoriais, skysto ar kieto kuro, dujų, biokuro šildymo sistemomis ir montuojami kaip alternatyvus šilumos šaltinis. Būtent kaip alternatyvi sistema elektrodiniai katilai išpopuliarėjo ir Ukrainoje: čia jie jungiami prie jau esančios dujinės šildymo sistemos, įrengimas nereikalauja daug kaštų, o kokybiškai sumontuotas katilas nereikalauja priežiūros ilgiau nei dešimtmetį. “Bendradarbiaudami su partneriais Ukrainoje, norime kaimyninės šalies patirtį įrengiant šildymo sistemas taikyti ir Lietuvoje. Situacija ten ir pas mus, žinoma, skiriasi, bet platus elektrodinių katilų pritaikymas leidžia išnaudoti jų privalumus visapusiškai,” – teigia UAB “Ergonas” direktorius, Lietuvos rinkai pristatantis modernius elektrodinius katilus. Elektrodinių katilų populiarumą Ukrainoje lėmė neužtikrintumas dėl ateities, tačiau ar Lietuvoje tikrai verta laukti tokių ekstremalių aplinkybių? Drastiškai išaugę šių katilų pardavimai ženkliai kilstelėjo ir kainas, ir įrengimo paslaugų įkainius. Planuoti šildymo sezoną iš anksto apsimoka, nes tai padeda ne tik apsidrausti nuo netikėtumų, bet ir sutaupyti.
Ukrainoje itin populiarios dujinio šildymo sistemos, kurios esant dujų tiekimo sutrikimams negalėtų atlikti savo funkcijos. “Tie, kurie iki šiol šildymui naudojo dujas, nesijaučia užtikrinti tiek dėl jų tiekimo, tiek dėl kainos, o tai verčia ieškoti alternatyvų,” – teigia prieš kelias dienas Ukrainoje viešėjęs UAB “Ergonas” direktorius E. Kurčinskas. Kieto kuro gauti Ukrainoje sudėtinga, be to, šis šildymo būdas reikalauja didesnių investicijų, daugiau priežiūros. Visa tai lėmė išaugusią elektrodinių katilų paklausą Ukrainos rinkoje. Pasak E. Kurčinsko, elektrodinius katilus pastaruoju laikotarpiu ukrainiečiai renkasi itin dažnai, pardavimai atskiruose regionuose išaugo net iki 15 kartų. “Elektrodinis katilas – puikus pasirinkimas ne tik pagrindinei, bet ir papildomai šildymo sistemai. Tiek čia, Lietuvoje, tiek ir susitikimo su partneriais Ukrainoje metu aptarėme naujas šildymo rinkos tendencijas. Norintys gyventi patogiai ir kokybiškai, neapsiriboja vieno tipo kuro šildymo sistema, apgalvoja atsarginius variantus.”
E. Kurčinsko teigimu, elektrodinių katilų populiarumą kaimyninėje šalyje lėmė tai, kad jų įrengimas yra paprastas ir palyginti greitas, pati sistema nereikalauja daug vietos, o inovatyvi technologija užtikrina minimalų priežiūros poreikį ilgalaikėje perspektyvoje. “Lietuviai turėtų pasimokyti iš kitų klaidų,” – teigia jau daugiau nei dešimtmetį šildymo sistemų rinkoje dirbantis E. Kurčinskas. Taip, elektra kaip kuras šildymui, yra brangesnė už dujas, tačiau elektrodinių katilų technologija leidžia pasiekti aukštą energijos panaudojimo efektyvumo lygį. Be to, niekas nėra apsaugotas nuo sistemos gedimo, esame įpareigoti prižiūrėti šildymo sistemą, reguliariai ją sureguliuoti ir paruošti sezonui. Elektrodinis katilas gali būti puikia alternatyva esant tam tikriems nesklandumams, pavyzdžiui, dujų tiekimo sutrikimams ar kieto kuro trūkumui.
Pastebima, kad elektrinis šildymas palaipsniui populiarėja ir Lietuvoje. Elektrodinius katilus dažnai renkasi naujų nuosavų namų savininkai – ne visus miestų rajonus ar sodų bendrijas, kuriose vienas po kito dygsta gyvenamieji namai, pasiekia dujotiekis. Geriausi elektrodiniai katilai yra tuo, kad nevaržo autonominės šildymo sistemos naudotojo: paprastas įrengimas nereikalauja daug investicijų ir yra įmanomas net ten, kur kiti šildymo sprendimai paprasčiausiai netinka. “Dujotiekio nėra, vietos katilinei projekte nenumatyta, dūmtraukio įrengimas gadintų vaizdą…”- vardija gyventojų problemas UAB “Ergonas” direktorius. Tokiais atvejais elektrodinis katilas ne tik geriausias, bet dažnai ir vienintelis pasirinkimas. Reikia atkreipti dėmesį, kad vartotojai visgi dažnai nežino, ko ieškoti, katilą įsivaizduoja esant didelį, užimantį daug vietos, reikalaujantį sudėtingų inžinerinių sprendimų. E. Kurčinsko nuomone, tai yra klaidingas stereotipas, susidaręs dėl informacijos trūkumo. Elektrodiniai katilai nedideli, lengvai įrengiami ir valdomi, saugūs, nereikalauja priežiūros.
Elektrodiniai katilai itin dažnai pasirenkami viešosios paskirties ar komercinėse patalpose, kurios svarbu nuolat palaikyti reikalingą temperatūrą. Čia jie derinami su kitomis šildymo sistemomis: židiniais, saulės kolektoriais, skysto ar kieto kuro, dujų, biokuro šildymo sistemomis ir montuojami kaip alternatyvus šilumos šaltinis. Būtent kaip alternatyvi sistema elektrodiniai katilai išpopuliarėjo ir Ukrainoje: čia jie jungiami prie jau esančios dujinės šildymo sistemos, įrengimas nereikalauja daug kaštų, o kokybiškai sumontuotas katilas nereikalauja priežiūros ilgiau nei dešimtmetį. “Bendradarbiaudami su partneriais Ukrainoje, norime kaimyninės šalies patirtį įrengiant šildymo sistemas taikyti ir Lietuvoje. Situacija ten ir pas mus, žinoma, skiriasi, bet platus elektrodinių katilų pritaikymas leidžia išnaudoti jų privalumus visapusiškai,” – teigia UAB “Ergonas” direktorius, Lietuvos rinkai pristatantis modernius elektrodinius katilus.
Elektrodinių katilų populiarumą Ukrainoje lėmė neužtikrintumas dėl ateities, tačiau ar Lietuvoje tikrai verta laukti tokių ekstremalių aplinkybių? Drastiškai išaugę šių katilų pardavimai ženkliai kilstelėjo ir kainas, ir įrengimo paslaugų įkainius. Planuoti šildymo sezoną iš anksto apsimoka, nes tai padeda ne tik apsidrausti nuo netikėtumų, bet ir sutaupyti.
Šildymo sistemos pagrindinio elemento – katilinės įrengimo kaina priklauso nuo daugelio faktorių. Skirtingų kuro rūšių katilai ir bendros sistemos reikalauja skirtingų montavimo mazgų. Montavimo kaina svyruoja labai smarkiai – nuo 180 € iki 1700 €. Labai svarbu įvertinti visų papildomų, tačiau labai svarbių elementų katilinėje kainą; vandens įvadas, nuotekos, elektros instaliacija, tvirtinimo elementai, medžiagos priešgaisrinei apsaugai.
Pagrindinio montavimo mazgo kaina priklauso nuo montavimo jungčių skaičiaus, pasirinkto vamzdyno tipo ( plieninis, varinis, juodo metalo, PVC, ir t.t ), uždaromosios armatūros, vožtuvų ir pavarų tipo bei kiekio ( trieigiai, ketureigiai, mechaniniai, automatiniai ir t.t.), cirkuliacinių siurblių skaičiaus ir energinės klasės, temperatūros jutiklių skaičiaus, automatinio valdymo funkcijų kiekio. Apibendrinant katilinės įrengimo medžiagų kaina labai priklauso nuo pasirinkto katilinės aprišimo mazgo – nuo 300 € iki 5 000 €.
Įrengiant katilinę nerekomenduojama taupyti renkantis mažiau kokybiškas, nežinomų ar skirtingų gamintojų šildymo sistemos komplektuojančias medžiagas. Kokybiškas katilinės įrengimas garantuoja patogų, efektyvų ir ilgaamžį visos šildymo sistemos darbą. Dažnai katilinė yra ta vieta kur stengiamasi kuo labiau sutaupyti supaprastinant sistemą pasirinkant pigiausias medžiagas ir mažiausius įkainius siūlančius montuotojus. Dažniausiai tokie bandymai sutaupyti lemia papildomas išlaidas ilgalaikės eksplotacijos metu, nevisai efektyvų pačio katilo ar sistemos veikimą, didesnes nei planuota išlaidas šildymui.
Katilo, katilinės medžiagų ir įrengimo kainos
Kieto kuro katilinė:
Malkinė 1800 € – 7500 €
Universali ( malkos, anglis, briketai ) 2400 € – 9000 €
Granulinė 2300 € – 9000 €
Geoterminė katilinė:
Gruntinis šilumos siurblys 7000 € – 10 000 €
ORAS – VANDUO šilumos siurblys 3500 € – 8000 €
ORAS – ORAS šilumos siurbliai 900 € – 7000 €
Dujinė katilinė 1000 € – 8 000 €
Elektrodinė joninė katilinė 900 € – 2000 €
© 2023 Visos teisės saugomos